Google Scholar – kas tai ir kaip juo naudotis?

Kas yra Google Scholar?

Įvedę tuos pačius žodžius kaip į įprastą Google paiešką, galime rasti mokslinių tyrimų, kurie pagrindinėje paieškos sistemos versijoje dėl prastesnio reitingavimo būtų rodomi tolesniuose rezultatų puslapiuose.

Google Scholar galime rasti mokslinių publikacijų santraukas arba visas jų versijas, jei jos prieinamos, taip pat mokslines ataskaitas, pranešimus, akademinius darbus ir patentus.

Tai didžiulė duomenų bazė, kurioje turėtų susigaudyti kiekvienas pradedantysis. Paieškos laukelyje įrašome mus dominančius raktažodžius arba frazes. Tačiau verta prisiminti, kad geriausia įvesti pavienes, gana konkrečias frazes. Bendriniai raktažodžiai pateiks daug rezultatų, kurie gali būti nereikalingi.

Naudotis paieškos sistema labai paprasta, o kairiajame šoniniame skydelyje galime pasirinkti kelis filtrus, kurie palengvins darbą. Pirmiausia galime nustatyti mus dominantį laikotarpį, nes įvedus bendrinius raktažodžius gali būti parodytos net XIX amžiaus pabaigos publikacijos.

Tada galime pasirinkti rezultatų rikiavimą pagal tinkamumą, t. y. pagal atitiktį mūsų ieškomiems žodžiams. Kita galimybė – ieškoti bet kuria kalba arba tik pasirinkta kalba, pavyzdžiui, lietuvių ar anglų. Paskutinė, dažnai pamirštama parinktis – patentų ir citatų paieška. Jei ieškome konkrečių mokslinių tyrimų, ją geriausia išjungti.

Google paieškos sistema ypač naudinga žmonėms, kurie nėra gerai susipažinę su angliškais raktažodžiais, nes ji gerai randa lietuviškas publikacijas. Jų pasirinkimas gana platus, todėl tikimybė rasti dominančius tyrimus yra didelė. Paieškos sistema taip pat leidžia kurti įspėjimus, todėl galime sekti mus dominančias temas.

Papildomos parinktys

Google Scholar turi ir keletą labai naudingų funkcijų, neapsiribojančių vien publikacijų paieška. Po kiekviena publikacija yra žvaigždutės ir citavimo piktogramos, citavimų skaičius, susiję straipsniai ir visos versijos. Jei dešinėje straipsnio pusėje pateikiama jo PDF versija, matysime žodį „PDF“ – jį spustelėjus prasidės atsisiuntimas.

Pirmoji piktograma – žvaigždutė – leidžia įtraukti straipsnius į „Google“ paskyroje esančią biblioteką. „Mano biblioteka“ yra dešinėje, iškart po „Google“ paskyros piktograma. Joje rasime visus žvaigždute pažymėtus straipsnius. Galime redaguoti dokumentų bibliografinius duomenis arba eksportuoti juos į BibTeX, EndNote, RefMan ir CSV formatus.

Kita piktograma – kabutės, reiškiančios funkciją „Cituoti“. Naudodamiesi ja galime sugeneruoti dokumento citatą MLA, APA ir ISO 690 bibliografiniu stiliumi, skirtą BibTeX, EndNote, RefMan ir RefWorks programoms. Iškart po jos yra funkcija „Cituoja“, leidžianti pamatyti, kas citavo mus dominantį straipsnį. Labai panaši parinktis – „Susiję straipsniai“.

Funkcijos „Cituoja“ ir „Susiję straipsniai“ padeda rasti panašių publikacijų, todėl nereikia toliau naršyti Scholar paieškoje – papildomą informaciją galime rasti čia. Paskutinė parinktis – „Visos versijos“ – parodo visas konkretaus straipsnio versijas.

Išplėstinė paieška Google Scholar

Pažengusiems naudotojams Google Scholar siūlo papildomas paieškos parinktis, kurios susiaurina gaunamus rezultatus. Vis dėlto nedaugelis žino apie išplėstinės paieškos funkcijas. Viršutiniame kairiajame kampe yra trijų horizontalių linijų piktograma, vadinama meniu. Ją spustelėję rasime parinktį „Išplėstinė paieška“, leidžiančią susiaurinti rezultatus. Čia galime nurodyti, ar konkretus raktažodis turi būti tekste, ar tik pavadinime, taip pat rasti konkretaus autoriaus darbus.

Pirmasis laukelis „Rasti straipsnius su visais žodžiais“ leidžia naudoti jungtuką AND. Tai reiškia, kad bus ieškoma abiejų įvestų žodžių, kartu esančių tekste arba pavadinime. Kad rezultatas būtų parodytas, abu žodžiai turi būti privalomi. Kitas laukelis – „Rasti straipsnius su tikslia fraze“ – leidžia naudoti kelis žodžius kaip vieną frazę. Trečiajame laukelyje „Rasti straipsnius su bent vienu iš šių žodžių“ naudojamas jungtukas OR, todėl bus rodomi rezultatai, kuriuose yra bent vienas iš įvestų žodžių. Ketvirtasis laukelis „Rasti straipsnius be šių žodžių“ naudoja jungtuką NOT, kuris pašalina nepageidaujamą raktažodį.

Po paieškos laukeliais galime pasirinkti, ar raktažodžiai turi būti pavadinime, ar visame tekste. Penktasis laukelis leidžia rasti konkretaus autoriaus darbus, šeštajame galime įrašyti konkretaus leidėjo pavadinimą, o paskutiniame – ieškoti publikacijų iš konkrečių metų.

Ar Google Scholar pakanka norint rasti dominančių publikacijų?

Scholar daugiausia tinka pradedantiesiems ir studentams, tačiau geriausiai pasitarnauja ieškant labai konkrečios informacijos. Pagrindinė problema – didelis rodomų straipsnių atrankumas, todėl norint ką nors rasti dažnai tenka skirti nemažai laiko. Kitose paieškos sistemose, pavyzdžiui, ScienceDirect, galime susiaurinti rezultatus pagal ieškomos publikacijos tipą. Tai ypač naudinga, kai ieškome įvairios informacijos viena tema.

Įsivaizduokime, kad rašome straipsnį apie vitamino D vaidmenį imuninėje sistemoje. Straipsnis turi būti išsamus, todėl pirmiausia norime aprašyti, kas yra vitaminas D, iš kur jis gaunamas ir kaip vyksta jo sintezė odoje, o tik vėliau – jo poveikį imuninei sistemai.

Ieškodami pažangesnėse paieškos sistemose, įvedę raktažodį „vitamin D“ galime susiaurinti publikacijas iki enciklopedijų. Jose rasime pagrindinę informaciją ir odos sintezės aprašymą. O vitamino D vaidmeniui imuninėse reakcijose aprašyti pravers originalūs moksliniai ir apžvalginiai straipsniai.

Galiausiai galime ieškoti metaanalizių apie konkrečias infekcines ligas ir vitamino D koncentraciją kraujyje. Google Scholar to padaryti negalime. Įvedus raktažodžius „vitamin D“ ir „infectious diseases“, bus parodyta daugybė įvairių publikacijų, iš kurių galbūt atrinksime tik keletą naudingų.

Dar kartą pasinaudokime vitamino D pavyzdžiu. Paieškoje įvedus tik frazę „vitamin D“, tikriausiai bus parodytos kelios bendro pobūdžio publikacijos apie vitaminą D. Tačiau tolesniuose rezultatuose pamatysime tokias sąsajas kaip vitaminas D ir diabetas, vitaminas D ir kraujotakos sistemos ligos bei kitas. Taip geriau suprasime temą ir sužinosime, kokios įvairios gali būti vitamino D funkcijos.

Jei esate pradedantysis, šis vadovas turėtų padėti atlikti paiešką Google Scholar. Nebijokite naudoti išplėstinės paieškos parinkčių – jos gerokai palengvina darbą. Kitos naudingos medicinos duomenų bazės yra ResearchGate, ScienceDirect ir PubMed.