Kaip parašyti kalbą? Išsamus žingsnis po žingsnio vadovas
Gebėjimas įdomiai ir dalykiškai kalbėti yra vienas labiausiai vertinamų įgūdžių šiuolaikiniame pasaulyje. Ar pavydite žmonėms, kurie scenoje jaučiasi laisvai ir kalba taip, kad jų norisi klausytis? Gera žinia ta, kad niekas negimsta puikiu oratoriumi. Už puikių pasirodymų paprastai slypi kruopštus pasiruošimas. Sužinokite, kaip parašyti tobulą kalbą.
Kas yra kalba?
Kalba – tai pasisakymas, parengtas sakyti prieš auditoriją. Pagrindinis jos tikslas – išreikšti kalbėtojo nuomonę ir įtikinti klausytojus pritarti tam tikram požiūriui.
Su kalbomis dažnai susiduriame – tiek konferencijose, tiek šeimos šventėse ar įvairiomis progomis sakomuose pasisakymuose.
Gera kalba turėtų paskatinti klausytojus tam tikrai reakcijai. Ji taip pat turi tapti postūmiu užimti konkrečią poziciją tam tikru klausimu.
Kaip parengti gerą kalbą?
Nors kalba priskiriama sakytinėms kalbos formoms, prieš ją sakant būtina parengti rašytinį pasisakymo tekstą.
Prieš pradėdami darbą turite apgalvoti kelis dalykus:
- pagalvokite, kam norite skirti savo kalbą – tai padės pasirinkti kalbą ir žodyną, idealiai pritaikytus klausytojams; prisiminkite dar senovėje Platono išsakytą mintį: „Kalbėtoją apibūdina ne tas, kuris kalba, o tas, kuris klauso“;
- apibrėžkite kalbos tikslą – tai gali būti, pavyzdžiui, auditorijos sudominimas tam tikra tema arba paskatinimas pakeisti požiūrį į konkretų klausimą;
- suteikite rengiamai kalbai aiškią struktūrą – kiekvieną išsakytą tezę pagrįskite tinkamai parinktais, logiškais argumentais.
Kruopštus pirmiau aptartų klausimų apsvarstymas yra svarbus žingsnis kuriant dėmesio vertą pasisakymą. Sužinokite, kaip parašyti kalbą, kuri galėtų „uždegti minią“ tiek dalykišku turiniu, tiek patrauklia jo pateikimo forma.
Kaip parašyti kalbą? Pasisakymo schema
Geros kalbos dažniausiai rengiamos pagal tam tikrą schemą. Dažniausiai pasisakymą sudaro:
- pavadinimas – jis turi būti dalykiškas, bet kartu intriguojantis ir patraukiantis auditorijos dėmesį;
- pasisveikinimas – trumpa ir mandagi kalbos pradžia, pritaikyta progai ir renginio pobūdžiui, pavyzdžiui, „Mieli mokiniai“, „Laba diena, gerbiamieji“;
- įžanga – kalbos pradžia, kurioje galima bendrai pristatyti problemą ir sudominti klausytojus konkrečia tema;
- dėstymas – dalis, skirta išsamiai atskleisti klausimo esmę, aptarti atskiras tezes, argumentus ir galimus kontrargumentus;
- pabaiga – pasisakymo apibendrinimas, suformuluojant išvadas ir galutinę mintį.
Tiek apie teoriją. O kaip parašyti kalbą praktiškai? Susipažinkite su keliais praktiniais patarimais.
Įžanga – raktas į sėkmingą kalbą
Gera įžanga yra tarsi produkto pakuotė – ji turi paskatinti „išpakuoti“ visą turinį. Galite pradėti citata, juokeliu, klausimu ar istorija – bet kuo, kas iš karto įtrauktų klausytojus.
Dažnai puikiai pasiteisina ir principas, teigiantis, kad „kalbos pabaiga turi būti kuo arčiau jos pradžios“. Kalbos pradėjimas nuo pagrindinės išvados yra gerai žinoma ir veiksminga priemonė klausytojų susidomėjimui sužadinti.
Rašant kalbos įžangą reikėtų vengti nuvalkiotų formuluočių, tokių kaip: „mano vardas“, „noriu papasakoti apie…“, „taigi…“.
Dėstymas – temos esmė, pateikta suprantamai
Dėstymo dalyje kalbėtojas pateikia argumentus, pagrindžiančius anksčiau iškeltų tezių teisingumą. Rengiant šią pasisakymo dalį verta pasirūpinti logiška jos tvarka. Kiekvieną išsakytą nuomonę reikėtų pagrįsti konkrečiais pavyzdžiais.
Jei ruošiate ilgesnį pasisakymą, turite pasistengti, kad jo metu auditorija nepajustų nuobodulio. Puikus sprendimas tokiu atveju – sumuštinio metodo taikymas. Jo esmė – svarbesnį turinį kaitalioti su lengvesnėmis, kartais net juokingomis replikomis. Tokios priemonės padeda ilgai išlaikyti klausytojų dėmesį.
Pabaiga – vyšnia ant torto
Paskutinės kalbos akimirkos yra geriausias metas apibendrinti svarbiausias tezes ir suformuluoti tinkamas išvadas.
Pasisakymo pabaigoje verta auditorijai papasakoti, pavyzdžiui, emocingą asmeninio gyvenimo istoriją, tam tikru būdu susijusią su kalbos tema. Taip pat galima pateikti skambią išvadą, atskleidžiančią konkrečių veiksmų pasirinkimo arba jų atsisakymo pasekmes. Paskutiniame sakinyje pravartu priminti klausytojams svarbiausią mintį, kuria buvo grindžiama visa kalba.
Kalbų pavyzdžiai
Toliau pateikiame kelis trumpus sakytinių pasisakymų pavyzdžius.
Liudininko kalba vestuvėse
Sveiki visi,
Šiandien gavau mikrofoną, todėl pagal tradiciją turėčiau pasakyti ką nors juokingo, ką nors jaudinančio ir, geriausia, jūsų nenuobodinti. Pasistengsiu įvykdyti bent du iš šių trijų pažadų.
Jaunikį [Jaunikio vardas] pažįstu jau seniai. Kartu išgyvenome paauglystės kvailystes, suaugusiojo gyvenimo pradžią ir kelis sprendimus, kurių nė vienas nebenorėtume kartoti. Tačiau kai jo gyvenime pasirodė [Nuotakos vardas], kažkas jame pasikeitė.
Ne tai, kad jis staiga pradėjo skalbti ar prisiminti mamos gimtadienį (nors gal šiek tiek ir tai). Pasikeitė tai, kaip jis kalbėjo apie ateitį. Iš žmogaus, kuris sakydavo „pažiūrėsime, kaip bus“, jis tapo tuo, kuris kalbėjo: „mes padarysime“, „mes išvažiuosime“, „mūsų namai“.
Ir būtent apie tai yra meilė, tiesa? Kad svarbu nebe vien „aš“ ir „mano“. Atsiranda „mes“. Kai neprarandi savęs – savo pomėgių, humoro jausmo, nepriklausomybės, – bet vis tiek pasirenki būti su kitu žmogumi. Ne iš pareigos. Iš pasirinkimo.
Į jūsų sveikatą. Už ateitį, kurioje būsite kartu – ir tiesiog savimi.
Mokytojo kalba mokslo metų pabaigoje
Mieli mokiniai,
Mokslo metai baigėsi – ir žinau, kad daugeliui iš jūsų tai tiesiog ženklas, jog kuprinę galima giliai paslėpti spintoje.
Tačiau prieš išsiskirdami norėčiau, kad trumpam sustotumėte ir pažvelgtumėte atgal.
Juk per šiuos metus buvo ne tik kontroliniai darbai ir pamokos. Buvo ir pokalbiai, konfliktai, juokas koridoriuose bei maži pasiekimai, kuriuos galbūt pastebėjote tik jūs – tačiau būtent jie augina pasitikėjimą savimi.
Mokėtės matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, – bet iš tiesų mokėtės ir vieni kitų. Kantrybės. Bendravimo. Atsakomybės. Tai pamokos, kurių nėra mokymo programoje.
Didžiuojuosi jumis – ne dėl pažymių, o dėl to, kuo tapote per šiuos metus.
Linkiu jums puikių vasaros atostogų – tokių, kurios iš tikrųjų leis pailsėti, bet taip pat pasės galvoje bent vieną klausimą, su kuriuo verta sugrįžti rugsėjį.
Įmonės vadovo kalba profesinėje konferencijoje
Laba diena, gerbiamieji,
Turiu kalbėti apie inovacijas, todėl pradėsiu ne itin novatoriškai – nuo citatos.
„Prognozuoti labai sunku, ypač kai kalbama apie ateitį“, – kadaise pasakė Nielsas Bohras. O mes savo srityje tai bandome daryti kasdien. Su geresniais ar prastesniais rezultatais.
Pastaruosius mėnesius mūsų komanda kūrė sprendimą, kurio pagrindinis tikslas buvo vienas: sutvarkyti darbo procesus ir suteikti jiems daugiau prasmės. Nes informacijos turime per daug – bet kaip dėl kokybės? Kaip dėl naudos? Kaip dėl žmonių, kurie turi visa tai suvaldyti?
Nenorėjome sukurti kažko, kas būtų „nauja“ tik pavadinimu. Mums rūpėjo realiai palengvinti kasdienį darbą. Būtent tai šiandien ir norime parodyti.
Tačiau prieš pradėdamas norėčiau padėkoti komandai. Ne tik už darbo valandas, bet ir už kai ką svarbesnio – už drąsą pasakyti „tai neveikia“, kai visi kiti sakė „viskas bus gerai“.
Nes inovacijos – tai ne tik puikios idėjos. Tai ir daugybė klaidų, kurias kažkas turi išdrįsti padaryti.
O dabar – prie konkrečių dalykų.
Apibendrinimas
- Kalba – tai sakytinė pasisakymo forma, skirta viešai išdėstyti mintis.
- Kalbos rengimo meno galima savarankiškai išmokti laikantis svarbiausių jos kūrimo principų.
- Gera kalba turi būti sudaryta iš intriguojančio pavadinimo, įdomios įžangos, logiško dėstymo ir pabaigos, apibendrinančios visą pasisakymą.
Jūsų komentaras pridėtas ir laukia patvir-tinimo.
Parašykite komentarą