Patikimi informacijos šaltiniai – kaip rasti patikimus duomenis?

Kokia informacija laikoma patikima?

Vertinant informacijos patikimumą, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Visų pirma svarbūs šie kriterijai:

• aktualumas – rasti duomenys turėtų būti pažymėti paskelbimo data; svetainėje pateikiamas turinys taip pat turi atitikti dabartines žinias konkrečia tema ir būti reguliariai atnaujinamas;
• autoriaus kompetencija – virš patikimų tekstų arba po jais paprastai nurodomas autoriaus vardas ir pavardė; be to, tai turėtų būti asmuo, turintis tinkamą, oficialiai patvirtintą kvalifikaciją kalbėti konkrečia tema;
• tikslumas – straipsnyje pateikiamas turinys turi būti tikslus ir išsamus; taip pat svarbu, kad jis atitiktų autoriaus žinių lygį;
• prieinamumas – rasta informacija turėtų būti pateikta taip, kad ją būtų galima panaudoti prireikus;
• išsamumas – patikimuose straipsniuose turi būti pakankamai duomenų, kad skaitytojas galėtų visapusiškai ir išsamiai susipažinti su konkrečia tema;
• taisyklingumas – patikima informacija paprastai būna parengta tinkamai ne tik turinio, bet ir kalbos, stiliaus, rašybos bei skyrybos požiūriu;
• reikšmingumas – pateikiamas turinys turėtų būti iš tiesų svarbus jo auditorijai.

Vertinant informacijos teisingumą, itin svarbus ir perdavimo patikimumas. Tai reiškia, kad konkrečiuose duomenyse turi būti elementų, patvirtinančių jų teisingumą ir autentiškumą.

Kaip rasti patikimus informacijos šaltinius?

Informacijos patikimumo patvirtinimas yra sudėtingas procesas. Jo metu verta užduoti sau keletą praktinių klausimų:

• Ar nurodytas informacijos šaltinis? Straipsniai, kuriuose pateikiami patikimi duomenys, paprastai turi bibliografiją arba nuorodas į šaltinius.
• Kada informacija paskelbta? Patikimas informacijos šaltinis turi nurodytą paskelbimo ir, jei taikoma, atnaujinimo datą.
• Kas yra publikacijos autorius arba svetainės savininkas? Verta peržiūrėti skiltį „Apie mus“ – joje dažnai pateikiama informacija apie autorius ir svetainę administruojančią organizaciją.
• Ar šią informaciją galima patikrinti kituose šaltiniuose? Gautus duomenis verta palyginti su atitinkama informacija, pateikiama visuotinai patikimais laikomuose šaltiniuose, pavyzdžiui, enciklopedijose ir žodynuose.
• Ar informaciją noriai cituoja kiti autoriai? Jei taip, galima gana pagrįstai manyti, kad ji patikima ir verta naudoti.
• Koks domeno plėtinys? Naudinga įvertinti ir domeno plėtinį: .gov dažniausiai nurodo valstybinę instituciją, .edu – švietimo įstaigą, .org – nevyriausybinę organizaciją, o .com – komercinį subjektą.

Tikrinant informaciją taip pat verta atkreipti dėmesį į teksto objektyvumą. Patikimuose straipsniuose paprastai pateikiami skirtingi požiūriai į nagrinėjamą situaciją. Jų turinys išdėstytas ramiu, emociškai neutraliu tonu. Tokiose publikacijose faktai aiškiai atskiriami nuo nuomonių, o antraštės atitinka po jomis esančių pastraipų turinį.

Mokslinės duomenų bazės kaip patikimi informacijos šaltiniai

Tarp patikimų tarptautinių duomenų bazių galima paminėti:

• PubMed – anglakalbė duomenų bazė, kurioje galima rasti medicinos ir biologijos mokslų straipsnių; ją administruoja National Center for Biotechnology Information;
• Web of Science (WoS) – platforma, kurioje pateikiami bibliografiniai duomenys, mokslinių publikacijų santraukos ir citavimo informacija;
• ScienceDirect – duomenų bazė, nemokamai suteikianti prieigą prie dokumentų santraukų; visą straipsnių tekstą galima gauti užsisakius prenumeratą;
• Scopus – tarpdisciplininė recenzuojamų šaltinių santraukų ir citatų duomenų bazė, kurią kuria leidykla Elsevier;
• JSTOR – tarptautinė skaitmeninė duomenų bazė, kaupianti akademinį turinį, be kita ko, iš humanitarinių ir socialinių mokslų, švietimo bei istorijos sričių;
• DOAJ – atvirosios prieigos akademinių žurnalų katalogas, padedantis rasti recenzuojamus mokslinius straipsnius;
• Google Scholar – mokslinės literatūros paieškos sistema, leidžianti rasti straipsnių, knygų, ataskaitų ir disertacijų iš įvairių sričių;
• Eurostat – oficialus Europos Sąjungos statistikos biuras, skelbiantis palyginamus įvairių sričių statistinius duomenis;
• OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, teikianti tyrimus, ataskaitas ir statistinius duomenis apie ekonomiką bei visuomenę;
• WHO – Pasaulio sveikatos organizacijos platforma, kurioje pateikiami patikimi duomenys ir rekomendacijos visuomenės sveikatos temomis.

Kiti patikimi informacijos šaltiniai

Patikimų interneto svetainių, priešingai nei gali pasirodyti, yra labai daug. Prie jų galima priskirti, pavyzdžiui:

• vyriausybių ir valstybinių institucijų svetaines – jose pateikiama oficiali informacija apie teisę, viešąsias paslaugas, ekonomiką ir visuomenę;
• nacionalinių bibliotekų katalogus – juose galima rasti patikimų knygų, žurnalų, archyvinių dokumentų ir kitų leidinių;
• universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų svetaines – jose skelbiami tyrimai, publikacijos, konferencijų medžiaga ir ekspertų komentarai;
• Google Scholar – nemokama mokslinės literatūros paieškos sistema, suteikianti prieigą prie straipsnių, knygų, ataskaitų ir disertacijų. Ji taip pat leidžia patikrinti, kiek kartų konkrečią publikaciją citavo kiti autoriai;
• skaitmeninės bibliotekos – tokios kaip Europeana – suteikia prieigą prie archyvinių išteklių, knygų, žurnalų ir istorinių dokumentų;
• Wikipedia – gali būti naudingas pradinis informacijos paieškos taškas, ypač dėl išnašų ir bibliografijos. Vis dėlto šaltinius, pateiktus straipsnių pabaigoje, visada verta patikrinti, nes pati Wikipedia nelaikoma moksliniu šaltiniu;
• oficialios statistikos duomenų bazės – nacionalinių statistikos institucijų ir Eurostat svetainėse galima rasti patikrintų demografinių, ekonominių bei socialinių duomenų.

Šaltinio patikimumo vertinimas ir tekstų autoriaus darbas

Patikimų informacijos šaltinių naudojimas labai svarbus įvairių tekstų, ne tik mokslinių publikacijų, autoriams. Tai taikoma ir tekstų kūrėjams, rengiantiems turinį konkrečioms įmonėms ar organizacijoms.

Tekstų kūrėjas savo darbe retai remiasi vien patikrintais moksliniais šaltiniais. Gerokai dažniau jis naudojasi internete randamu viešai prieinamu turiniu, todėl atliekant tyrimą būtina išlikti budriems. Ne kiekviena informacija, pateikiama pirmame paieškos rezultatų puslapyje, yra patikima – verta lyginti kelių nepriklausomų šaltinių duomenis ir atkreipti dėmesį į jų aktualumą, naudingumą bei kilmę.