Kaip tapti vertėju? 5 žingsniai profesionalumo link

Ką veikia vertėjas?

Vertėjas gali versti, pavyzdžiui:

• literatūrą, serialus, filmus, kompiuterinius žaidimus ir kt.;
• sakytinę kalbą, teikdamas sinchroninio ar nuosekliojo vertimo paslaugas;
• dokumentus, teisės aktus, sutartis ir kt., kai reikalingas patvirtintas vertimas;
• specializuotus, pavyzdžiui, techninius tekstus;
• praktinės paskirties tekstus, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijas.

Kiekvienas vertėjas pirmiausia turi puikiai mokėti ir užsienio, ir gimtąją kalbą. Tačiau praktikoje vien žodyno ir gramatikos žinių nepakanka. Itin svarbu gebėti rašyti natūraliai ir taisyklingai: pasirinkti tinkamą stilių bei kalbos registrą, laikytis skyrybos taisyklių ir atsižvelgti į skaitytoją. Ne mažiau svarbus kultūrinis kontekstas – jo neišmanant galima iškreipti prasmę, net jei vertimas gramatiškai taisyklingas.

Vis svarbesnis tampa ir gebėjimas naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, įskaitant DI įrankius, kurie padeda vertėjui ieškoti informacijos, tvarkyti terminiją ir išlaikyti teksto nuoseklumą.

Kaip tapti vertėju?

Pažvelkime atidžiau į šiuos penkis svarbiausius dalykus, kuriais verta pasirūpinti prieš pradedant vertėjo karjerą.

Kalbos mokėjimas – pagrindas

Užsienio kalbų mokomės nuo mažens. Vaikai kalbą įsisavina natūraliai: mėgdžioja tarimą ir patys perpranta gramatikos taisykles. Jie lengvai suvokia naują kalbą, o jų klausa anksti prisitaiko prie jos skambesio. Vaikai greitai ima suprasti kontekstą ir, paskatinti kalbėti, pradeda taikyti įgytus gebėjimus. Vaikams, kurie nuo mažens susiduria su užsienio kalbomis, ateityje gali būti lengviau jas išmokti itin gerai.

Taip pat svarbu pažinti kalbą autentiškoje aplinkoje. Klausantis jos ir lavinant kalbėjimą natūraliomis sąlygomis, taip pat susipažįstant su šalies kultūra, lengviau tobulinti tarimą ir kalbėti sklandžiau.

Jei rimtai svarstote apie vertėjo darbą, verta pagalvoti apie šios srities aukštąsias studijas. Galite rinktis užsienio kalbų ar taikomosios kalbotyros studijų programas, kuriose dėstomas vertimas. Taip pat galima rinktis vertimo studijas ar tobulinimosi programas, skirtas raštu arba žodžiu verčiantiems specialistams.

Studijos padeda įgyti žinių apie šiuolaikinius vertimo metodus, technologijas, strategijas ir darbo priemones, tačiau jos nėra būtina sąlyga. Vis dėlto savarankiškai susikurti tvirtus profesinio darbo pagrindus gali būti gerokai sunkiau.

Susidūrimas su darbo rinkos realybe

Svarbu prisiminti, kad vien baigtos studijos dar nepadaro jūsų vertėju. Absolventas į darbo rinką ateina sukaupęs daug žinių ir teorinių įgūdžių. Deja, studijų programose ne visada pakanka praktinių užsiėmimų, kad vos gavus diplomą būtų lengva pradėti dirbti vertimo srityje.

Puikus kalbos mokėjimas, šalies kultūros, istorijos ir tradicijų išmanymas yra būtini, bet jų vis tiek nepakanka. Tai pagrindas, ant kurio reikia ugdyti profesinius įgūdžius. Raktas į sėkmę – praktika.

Praktika

Dar prieš baigiant studijas verta paieškoti tinkamos praktikos vietos. Pavyzdžiui, galima padėti vertimų agentūroje arba dirbti patvirtintus vertimus rengiančio vertėjo asistentu. Šį laiką išnaudokite kalbos ir vertimo įgūdžiams tobulinti, medžiagai rinkti bei terminų žodynėliams rengti.

Naudingi gali būti ir vertėjų kursai. Geriausia rinktis tokius, kuriuose daug dėmesio skiriama praktikai ir galima pasitarti su patyrusiu vertėju. Taip sužinosite, kokias klaidas darote ir ką reikėtų tobulinti, bei pradėsite kaupti savo darbų aplanką.

Kiekvienas, norintis dirbti vertėju, turi tiesiog pradėti versti tekstus. Kai jausitės pasirengę, galite pristatyti savo paslaugas internete ir ieškoti pirmųjų vertimų agentūrų bei klientų, su kuriais norėtumėte bendradarbiauti. Savo klientų rato kūrimas reikalauja kantrybės. Šiam etapui verta skirti laiko – vėliau tai gali tapti ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu.

Specializacija

Šiandien iš vertėjų tikimasi ne tik kalbos mokėjimo, bet ir konkrečios srities išmanymo. Paplitusi nuomonė, kad vertėjas gali išversti bet ką, tačiau taip nėra. Kiekvienam, svarstančiam apie šią profesiją, verta savęs paklausti: Kas man gerai sekasi? Kuo domiuosi?

Naudinga, jei vertėjas yra baigęs ir kitos srities studijas, pavyzdžiui, ekonomikos, medicinos ar teisės. Atitinkamas išsilavinimas arba gilus domėjimasis pasirinkta sritimi padeda parengti kokybišką specializuoto teksto vertimą.

Akivaizdu, kad ką tik kalbų studijas baigusiam vertėjui būtų sunku išversti magnetinio rezonanso aparato naudojimo instrukciją ar širdies operacijos aprašymą. Todėl pradžioje verta versti bendro pobūdžio tekstus, o sukaupus patirties imtis labiau specializuotų užsakymų ir pamažu pasirinkti savo profesinę kryptį.

Automatiniam vertimui vis labiau plintant, būtent specializacija, profesionalumas ir dalykinės žinios lemia vertimo kokybę ir skiria patyrusio vertėjo darbą nuo mašinos sugeneruoto teksto.

Programinė įranga

Jei norite tapti vertėju, nepamirškite, kad šiai profesijai būdingas nuolatinis mokymasis, išvykos, kursai, mokymai ir tolesnės studijos. Verta skirti laiko ir lėšų šiuolaikinei darbą palengvinančiai programinei įrangai įvaldyti. Gebėjimas naudotis kompiuterinėmis vertimo priemonėmis (CAT), tokiomis kaip SDL Trados Studio, memoQ, Wordfast, Across ar OmegaT, neretai yra vienas iš vertimų agentūrų keliamų reikalavimų.

Net jei to nereikalaujama, CAT priemonės gali gerokai paspartinti darbą. Jų nauda ypač išryškėja tada, kai vertėjas išmoksta jomis sklandžiai naudotis ir sukaupia vertimo atmintį.

Vis didesnį vaidmenį šioje srityje atlieka ir dirbtinio intelekto įrankiai – jie naudojami mašininiam vertimui, informacijos paieškai, terminų žodynėliams kurti ir teksto nuoseklumui tikrinti. Tačiau profesionalus vertėjas turėtų laikyti DI pagalbine priemone, o ne savo kompetencijos ir patirties pakaitalu.