Kaip parašyti scenarijų?

Kas yra scenarijus?

Jame pateikiama informacija apie veikėjus, aktorių tariamus dialogus, vietas, scenografiją ir kitas detales, leidžiančias įgyvendinti autoriaus sumanymą.

Scenaristas turi išmanyti tam tikras tekstų rašymo ir tinkamo formatavimo taisykles, tačiau svarbiausia – turėti geros istorijos idėją.

Parengėme jums išsamų vadovą, kaip parašyti scenarijų.

Scenarijaus struktūra – pagrindas

Kiekvienas scenarijus remiasi apgalvota pasakojimo struktūra ir techniniais elementais, kurie leidžia jį praktiškai įgyvendinti.

Pasakojimo struktūra

Kiekviena kompozicija turi turėti pradžią, plėtotę ir pabaigą. Ši taisyklė, Aristotelio suformuluota daugiau nei prieš 25 amžius, galioja ir šiandien bei beveik nepakito. Ji taikoma ir scenarijaus rašymui:

• pradžia (pirmasis veiksmas), dažniausiai vadinama ekspozicija – skaitytojas arba žiūrovas supažindinamas su istorija, nuotaika ir pagrindiniu veikėju. Svarbu, kad žiūrovas į jį emociškai įsitrauktų, pavyzdžiui, pajustų simpatiją ar užuojautą;
• plėtotė:
  ✓ pirmasis siužeto posūkis – prasideda veiksmas, veikėjas turi tikslą ar užduotį;
  ✓ antrasis veiksmas (vadinamoji konfrontacija) – pagrindinio veikėjo siekiai, jo kova su tikrove ir kitais personažais;
  ✓ antrasis siužeto posūkis – įvykių pervertinimas, paslapties paaiškinimas ir kovos pabaiga;
• pabaiga (trečiasis veiksmas), dar vadinama finalu – apibendrinami veikėjų likimai, o pagrindinis veikėjas sužino tam tikrą tiesą apie save ir (arba) pasaulį.

Techniniai elementai

Kurdami scenarijų taip pat turite nepamiršti dviejų svarbių jo struktūros elementų. Jie tampa konkrečiomis gairėmis žmonėms, įgyvendinantiems jūsų sumanymą:

• remarkos – nurodymai ir paaiškinimai, padedantys sukurti tinkamą scenografiją bei nuotaiką (kalbėjimo būdo, veikėjų išvaizdos, aplinkos ir rekvizito aprašymai);
• dialogai – tekstas, kurį taria jūsų scenarijuje pasirodantys veikėjai.

Kaip parašyti scenarijų? 3 svarbiausi etapai

Scenarijaus rašymo procesą verta suskirstyti į etapus – nuo idėjos ir santraukos iki galutinės versijos.

Pasakojimo idėja

Kiekvieno scenarijaus pagrindas – idėja. Jei jau turite įdomią istoriją, puiku. Jei ne, bet norite išbandyti scenaristo darbą, toliau rasite kelis patikrintus įkvėpimo šaltinius.

1. Išanalizuokite šeimos ir draugų istorijas – jose dažnai slypi stiprios emocijos ir drama, galinčios tapti įtraukiančio scenarijaus pagrindu. Tokiu atveju verta užtikrinti veikėjų anonimiškumą ir nurodyti, kad bet kokie panašumai su tikrais įvykiais ar asmenimis yra atsitiktiniai.
2. Pasisemkite įkvėpimo iš tikrų pasaulio įvykių – tiek dabartinių, tiek istorinių. Vietos žiniasklaida, archyvai ir internetinės informacijos bazės yra puikūs įkvėpimo šaltiniai. Neapsiribokite vien šiuolaikiniais įvykiais – pavyzdžiui, filmo „Titanikas“ scenarijus paremtas daugiau nei prieš šimtmetį nutikusiais įvykiais.
3. Skaitykite literatūrą – romanuose, dokumentinėje literatūroje ir biografijose dažnai galima rasti motyvų, kuriuos verta kūrybiškai perdirbti. Jei norite panaudoti konkrečią istoriją, nepamirškite teisinių klausimų – adaptacijai reikalingas autorių teisių turėtojo leidimas.

Santrauka

Prieš pradėdami rašyti visą scenarijaus versiją, sutvarkykite istoriją trimis trumpomis formomis: logline, sinopsiu ir treatmentu.

Po logline sukurkite sinopsį – trumpą istorijos santrauką, suskirstytą į veiksmus, kuriuose pateikiami du pagrindiniai siužeto posūkiai.

Tada parenkite treatmentą – išsamų siužeto aprašymą. Įtraukite siužeto posūkius, įvykių seką, veikėjų santykius, jų motyvus ir konfliktus. Dialogų atsisakykite – juose gali likti tik svarbiausios citatos.

Scenarijaus rašymas

Jau turite idėją ir preliminarų planą – metas pradėti tikrąjį scenarijaus rašymą, tai yra išplėtoti paruoštą scenų ir dialogų karkasą į visą struktūrą.

Prisiminkite kelias taisykles:

• išvardykite visus veikėjus;
• remarkas rašykite glaustai ir konkrečiai (nerašykite, kad „saulė jau nusileido už horizonto, o dangaus spalva darosi vis tamsesnė“, tiesiog parašykite, kad temsta);
• rašykite esamuoju laiku;
• skirstykite įvykius į scenas (kiekvienas vietos pakeitimas reiškia naują sceną);
• aprašykite tik tai, ką galima pamatyti ir išgirsti (nerašykite, apie ką veikėjas galvoja).

Nebūtina pradėti įspūdingu veiksmu. Jei svarbiausia jums yra pabaiga ir tai, kas nutiks veikėjui, parašykite paskutinę sceną, o vėliau sukurkite įvykius, kurie iki jos nuves.

Scenarijus – pavyzdys

Žemiau pateikiama trumpa pavyzdinė scena, parodanti, kaip atrodo tinkamai suformatuotas scenarijus.

Kaip atrodo kino scenarijus – forma

Turite prisiminti kelias formatavimo taisykles.

1. Naudokite Courier arba Courier New šriftą, 12 pt dydžio.
2. Šrifto dydis visame scenarijuje turi būti vienodas.
3. Naudokite 1,5 eilutės intervalą.
4. Tituliniame puslapyje centre pateikite pavadinimą, o autoriaus informaciją (vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis) įrašykite apačioje.
5. Puslapių numeriai turi būti viršuje, dešinėje. Numeruoti pradėkite nuo antrojo puslapio.
6. Kiekvieną sceną pažymėkite kairėje pusėje rašoma antrašte, naudodami tik didžiąsias raides. Joje turi būti nurodyta tiksli vieta ir paros metas, pavyzdžiui, INT. arba EXT.
7. Remarkas rašykite po scenos antrašte, ištisiniu tekstu nuo kairės.
8. Veikėjų vardus rašykite didžiosiomis raidėmis, ypač tada, kai veikėjas pasirodo pirmą kartą, ir išdėstykite eilutės centre. Skliaustuose galite nurodyti apytikslį amžių. Dialogas pateikiamas vidurinėje skiltyje.
9. Jei turite dialogo atlikimo nurodymų, įrašykite juos skliaustuose po veikėjo vardu, centre.
10. Laikykitės įprastos taisyklės, kad maždaug vienas scenarijaus puslapis atitinka vieną ekrano minutę.

Scenarijuje teksto formatavimas yra labai svarbus. Jis visų pirma parodo skaitytojui, ar tekstą parašė profesionalas, ar mėgėjas. Gali būti, kad nesilaikant taisyklių scenarijus bus atmestas jau perskaičius pirmąjį puslapį.

Net jei jūsų pateikta istorija galėtų tapti įdomiu filmu, niekas neturės progos jos pažinti. Kino pasaulyje būtent forma dažnai lemia, ar istorija apskritai bus perskaityta.